1.HEPA filtro technologija
HEPA (didelio efektyvumo kietųjų dalelių oro filtras), tai yra didelio efektyvumo oro filtras, HEPA pasižymi tuo, kad oras gali praeiti, bet smulkios dalelės negali praeiti. Aukščiausio lygio sistema gali sumažinti dalelių tankį iki 1 milijono kartų, palyginti su įprastu patalpų oru.
1 pav. HEPA oro valymo principas
Filtro klasė priklauso nuo filtro sluoksnio dalelių dydžio ir filtravimo efektyvumo. Kai kurioms kritinėms progoms reikalingos aukščiausio lygio filtravimo sistemos, pvz., medicinos operacinės, puslaidininkių gamybos įmonės ir kt. Tačiau daugumoje scenų vidutinės ir aukštos kokybės filtrai gali atsižvelgti į perėmimo efektyvumo ir oro srauto pusiausvyrą. Po tyrimo pasirinkome HEPA13 klasės filtrus (filtrų klasėms priklauso H11-H14, U15, U16 (EN1822)) orui valyti viešose vietose.
2. Koks ultravioletinių spindulių poveikis virusams ir bakterijoms?
Saulės šviesa susideda iš skirtingų bangų ilgių šviesos – nuo infraraudonųjų (šilumos) iki matomos šviesos iki ultravioletinių (saulės nudegimo). Eksperimentiniai tyrimai jau seniai parodė, kad ultravioletiniai spinduliai gali veiksmingai sunaikinti infekcines bakterijas. Tiksliau, ultravioletiniai spinduliai skirstomi į tris diapazonus, ir kuo mažesnis bangos ilgis, tuo didesnė energija. UV-A gali sukelti odos įdegį, o laikui bėgant pagreitins odos pažeidimus ir senėjimą. Ultravioletas-B gali sukelti saulės nudegimą, tačiau jis taip pat būtinas, kad sintetiniai žmonės gamintų vitaminą D. Ultravioletas-C yra didžiausios energijos ultravioletinė juosta, kurią atmosferoje išfiltruoja ozono sluoksnis. Jei nėra ozono sluoksnio, turime gyventi patalpose. Tai kenksminga bet kokiai gyvybei, kuriai veikia ultravioletinė-C juosta.
Ultravioletinė-C juosta gali pažeisti DNR ir RNR molekuliniu lygiu. Poveikis yra reikšmingiausias esant ultravioletiniams bangų ilgiams apie 250 nm. Todėl ultravioletinė-C juosta gali būti naudojama virusui apšvitinti, siekiant nužudyti arba užkirsti kelią viruso dauginimuisi ir užkirsti kelią ligos plitimui.
2 pav. Ultravioletiniai spinduliai keičia DNR/RNR struktūrą (Šaltinis: NASA)
Kai gyvsidabrio garai yra sužadinami elektros srove, jie skleidžia 253,7 nm ultravioletinę šviesą. Tai ilgą laiką buvo naudojama fluorescencinėms lempoms. Dėl šios emisijos šviesos juostoje esanti fosforo danga fluorescuoja, todėl ultravioletiniai spinduliai paverčiami matoma šviesa, kuri gali būti naudojama apšvietimui. UV spindulius sugerianti danga gali apsaugoti nuo bet kokios klaidinančios spinduliuotės. Gyvsidabrio pagrindu pagamintos UV-C lempos naudoja lygiai tą patį principą, tačiau vietoj fosforo yra naudojamas UV nesugeriantis stiklas, kuris leidžia išskirti UV-C. Vienas gyvsidabrio lempų trūkumas yra tas, kad jos taip pat spinduliuoja esant 185 nm, o tai gamins ozoną, trimolekulinę deguonies formą. Nors ozonas apsaugo mus nuo ultravioletinių spindulių dideliame aukštyje ir kai kuriais atvejais veikia kaip fungicidas, ozonas taip pat dirgina ir teršia kvėpavimo takus. Todėl dauguma UV-C lempučių yra apdorotos taip, kad sugertų 185 nm spinduliuotę. Ultravioletinius spindulius taip pat gali generuoti šviesos diodai (LED), o jų efektyvumas ir tarnavimo laikas nuolat gerėja.
Post time: Geg-18-2021
